Interview – Romanian language at Vilnius University


An interview pending publication in a Lithuanian magazine on my activity as a Lecturer of Romanian Language at Vilnius University. Below, both the Lithuanian and the English version. Thank you, Lina Bikeliené for the interview and the translation into Lithuanian

Un interviu în curs de publicare in Lituania despre activitatea mea ca lector de limba română la Universitatea din Vilnius. Interviul și traducerea au fost realizate de Lina Bikeliené, căreia îi mulțumesc. Mai jos, versiunile interviului în engleză și lituaniană.

 

 

Vilnius University. Source: https://www.vu.lt/en/news/3473-vilnius-university-is-gradually-moving-up-in-the-quality-ranking-system
Vilnius University. Source: https://www.vu.lt/en/news/3473-vilnius-university-is-gradually-moving-up-in-the-quality-ranking-system

Nuo šių mokslo metų (2017-2018 m.) Vilniaus universitete galima mokytis rumunų kalbos. Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto ir Rumunų kalbos instituto (Bukareštas, Rumunija) susitarimu į Vilniaus universitetą atvyko rumunų kalbos dėstytojas dr. Ovidiu Ivancu.

 

 

– Kaip Vilniaus universitete vyksta rumunų kalbos mokymas?

  • Norėčiau pradėti nuo to, kad man garbė mokyti savo kalbos Vilniaus universitete. Tokia prestižinė akademinė institucija, turinti tokią turtingą ir įdomią istoriją, verčia mane didžiuotis, kad esu čia. Rumunų kalbos institutas Bukarešte, pavaldus Rumunijos švietimo ministerijai, propaguoja rumunų kalbą ir kultūrą daugiau nei 40 universitetų visame pasaulyje. Daugeliu atžvilgių rumunų kalba yra unikali. Tai viena iš oficialių ES kalbų ir, priklausydama romanų kalbų grupei, yra lotynų kalbos palikimas ne tik gramatikos lygmenyje. Kaip žinome, šiandienos Europą kultūriškai formuoja graikiškas ir lotyniškas paveldas. Rumunų kalboje, nors ji priklauso romanų kalbų grupei, dėl kaimynystės su slavų kalbomis kalbančiomis valstybėmis, regima didelė slavų kalbų įtaka. Kalbant apie rumunų kalbos mokymą Lietuvoje, manau, kad lietuviai ir rumunai turi daugiau bendrumo nei jie mano. Ir aš kalbu ne tik apie praeitį, bet ir dabartį. Mes turime tokią pačią viziją apie savo ateitį Europos Sąjungoje ir panašų istorinį foną.

– Kodėl Jūs pasirinkote Lietuvą?

  • Dėsčiau rumunų kalbą Indijoje (Naujojo Delio universitete) ir Moldovos Respublikoje (Komrato valstybiniame universitete). Kai oficialiai buvo paskelbta apie laisvą vietą Vilniuje, žinojau, kad turiu pateikti prašymą dėl kelių priežasčių. Visų pirma, tai mačiau kaip iššūkį. Apie mano kultūrą ir kalbą Lietuvos kolektyviniame mentalitete žinoma nedaug. Taigi, suvokiau, kad lauks rimtas ir prasmingas darbas. Savo daktaro disertacijoje būtent ir nagrinėjau kolektyvinio mentaliteto, mitų, vaizdinių ir suvokimo konceptus postkomunistinėje Rumunijoje. Tam tikra prasme, mano intelektualinis pagrindas ir smalsumas rekomendavo mane šiam darbui. Dabar galiu pasakyti, kad po daugiau nei trijų mėnesių, praleistų Vilniuje, aš neklydau. Antra, man mokytojas yra savotiškas rizikuoti nebijantis tyrėjas. Aš netikiu kalbos, kokia ji bebūtų, mokymu atskiriant ją nuo kultūros. Kalba – tai kultūra, ir aš nesu pirmasis taip manantis. Štai kodėl mano dėstymas Vilniuje yra labai praturtinantis procesas tiek man, tiek mano studentams. Kad mokymas būtų veiksmingas, aš pats turiu pasinerti į savo kultūrą, turiu atrasti ryšius ir nustatyti modelius. Galiausiai, aš esu ne tik dėstytojas, bet ir rašytojas. Iš šios perspektyvos Vilnius taip pat atrodo patrauklus miestas. Turėdamas tai omenyje, aš kandidatavau į šią dėstytojo vietą Vilniaus universitete. Tai buvo sudėtingas atrankos procesas, kurio pabaigoje laukė interviu, bet dabar esu čia ir esu visiškai patenkintas savo darbu ir Vilniaus siūlomomis galimybėmis.

– Jūs kalbėjote apie Rumunijos ir Lietuvos panašumus. Ar galite apie juos papasakoti plačiau? Ką manote apie Lietuvą ir Vilnių?

  • Iki 2017 m. rugsėjo niekada nesilankiau Lietuvoje. Žinoma, nusprendęs pateikti prašymą į šią vietą, skaičiau apie Lietuvą. Bet remdamasis savo ankstesne patirtimi Indijoje, supratau, kad tai daug nepadės. Skaityti apie kultūrą ir joje būti, daugeliu atžvilgių, yra du skirtingi dalykai. Jei kas nors dabar paprašytų apibrėžti savo jausmus Vilniui ir Lietuvai vienu žodžiu (be abejonės subjektyviu), nedvejodamas sakyčiau, kad tas žodis – ramybė. Man atrodo, kad krizės ir iššūkių, su kuriais šiandien susiduria Europa, sūkuryje, Vilnius turi savo vidinį ritmą. Ir man tai patinka. Ši sostinė yra vienodai moderni ir tradicinė. Jei leisite man šią metaforą, man Vilnius yra kaip išmintingas senelis, kuris daug matė ir būtent dėl to gali sau leisti prabangą būti ramiu ir taikiu. Žinoma, suprantu, kad man dar daug ką reikia sužinoti apie jūsų istoriją ir kultūrą, tačiau tai yra mano mintys dabar, po trijų čia praleistų mėnesių.

– Kokie yra svarbiausi dalykai, kuriuos norėtumėte, kad lietuviai žinotų apie Rumuniją?

  • Kad mes daug kovojome ir vis dar tai darome. Kaip ir jūs, tam tikra prasme… Turime traumuojančią komunistinę patirtį, patyrėme komunizmo žlugimą labai dramatišku, gal net tragišku būdu, ir mes vis dar bandome rasti savo kelią ES viduje. Manau, jūs, lietuviai, galite suprasti šį procesą geriau nei kas kitas. Tai nėra lengva, tai pareikalauja savo kainos … Bet mes pasirinkome … Mūsų kultūra, daugeliu aspektų, yra tautų katilas. Mes esame ortodoksai, bet kalbame romanų kalba. Mūsų kultūra augo ties Oriento (Osmanų imperijos) ir Oksidento (Prancūzija) sankirta. Daugelį dešimtmečių (1947-1990 m.) buvome atskirti nuo vakarų pasaulio … Iš esmės, per visą mūsų istoriją, 1990-2017 m. laikotarpis yra ilgiausias nepertraukiamas demokratijos ir žodžio laisvės periodas. Šiuo aspektu, atrodo, mes esame jauni. Tačiau, kalbant apie kultūrą ir idėjas, manau, galime įnešti savo indėlį. Kai su studentais diskutuojame apie rumunų kalbą, sakau, kad mūsų kalba yra labiau priimanti, tolerantiška ir demokratiška nei mūsų istorija. Tai kalba, kuri nuolatos tobulėja, vystosi ir prisitaiko prie naujos realybės.

 

*************************************

 

Starting with this academic year (2017-2018), a new language is taught at Vilnius University: Romanian. Following an agreement between the Institute of Foreign Languages (Vilnius University) and the Institute of Romanian Language (Bucharest, Romania), prof. Ovidiu Ivancu was the appointed Lecturer of Romanian language.

Q: – I would like to start our interview by asking you how comes that Romanian is taught at Vilnius University?

A: First, I would like to start by telling you that for me personally, it is a privilege to teach my language at Vilnius University. Such a prestigious academic institution, with such a rich and interesting history, makes me proud of being here. Now, back to your question, the Institute of Romanian Language in Bucharest functions under the Romanian Ministry of Education, promoting Romanian language and culture in more than 40 universities around the world. In many ways, Romanian is a unique language. It is one of the official languages of EU and, as a Romance language, preserves, not only in terms of grammar, the heritage of the Latin language. And, as we all know, Europe today is culturally shaped by our Greek and Latin heritage. Well, Romanian, in spite of being a Romance language, preserves a lot of Slavic influences, due to the vicinity with countries speaking Slavic languages. As for Romanian being taught in Lithuania, I think Lithuanians and Romanians have in common more than they realise. And I am not referring only to the past, but to the present as well. We share the same vision regarding our future inside EU and we have a similar historical background.

Q: – Why did you personally choose Lithuania?

A: I have taught the Romanian language as a lecturer in India (New Delhi` University) and Republic of Moldova (Comrat State University). When a vacancy in Vilnius was officially announced, I knew I had to apply. For several reasons: first, I find it challenging. Not many things are known about my culture and language at the level of the Lithuanian collective mentality. So, there is serious and meaningful work to be done here. My PhD. thesis deals precisely with the concepts of collective mentality, myths, images and perceptions in Postcommunist Romania. In a way, I felt my intellectual background and curiosity recommend me for the job. And I can say now, after more than 3 months spent in Vilnius, that I was not mistaken. Second, for me, a teacher is a sort of adventurous explorer. I do not believe in teaching a language, no matter the language, separated from culture. Language is culture, and I am not the first one believing that. That is why I find my teaching in Vilnius an extremely enriching process, both for me and my students. In order to be efficient, I myself have to dive into your own culture, I have to find connections and patterns. And, finally, I am not only a teacher but a writer too. From this perspective also, Vilnius seems an appealing city. With all this in mind, I applied for this position as a lecturer at Vilnius University. It was a difficult process of selection, concluded with an interview, but, now I am here and I am completely satisfied with the work I do and the opportunities Vilnius offers to me.

Q: You have spoken about similarities between Romania and Lithuania. Can you elaborate? How did you find Lithuania, how did you find Vilnius?

A: I have never been to Lithuania before September 2017. Of course, when I had decided to apply for this position, I read several articles I found in Romanian on Lithuania. But, somehow, I knew it does not help too much. I have as a reference my previous experience in India. Reading about a culture and being there are, in many ways, two different things. If someone asks me now to define my feelings towards Vilnius and Lithuania in one word (a subjective one, obviously), I would say, without hesitation, that the word is tranquillity. It seems to me that, in the middle of all the crisis and challenges Europe faces nowadays, Vilnius has its own internal rhythm. And I like it. This capital is equally modern and traditional. If you allow me this metaphor, for me Vilnius is like a wise old man who has seen a lot and precisely because of that he can have the luxury of being calm, peaceful, tranquil. I know, of course, that I still have a lot to learn about your history and culture, but this is what I think now, after 3 months spent here.

Q: – Which are the most important things you would like Lithuanians to know about Romania?

A: – That we struggled a lot and we still do it. Like you, in a way… We have a traumatising Communist experience, we experienced the fall of Communism in a very dramatic, if not tragic manner and we are still trying to find our way inside EU. I think you, Lithuanians, can understand this process more than any others. It is not easy, it is not without a price… But, we have made our choice… Our culture is, in many aspects, a melting pot. We are Orthodox, but we speak a Romance language, our culture grew at the intersection between Orient (the Ottoman Empire) and Occident (France), we have been cut off for many decades (1947 – 1990) from the Western world… Basically, in our entire history, the period between 1990 – 2017 is the longest uninterrupted moment of democracy and freedom of speech. In this way, it seems we are young. But, in terms of culture and ideas, I think we can contribute. Whenever I discuss with my students about the Romanian language, I tell them that our language proves to be more accepting, tolerant and democratic than our history. It is a language that constantly improves, develops and adapts to the new reality.

Lasă un răspuns

Completează mai jos detaliile tale sau dă clic pe un icon pentru a te autentifica:

Logo WordPress.com

Comentezi folosind contul tău WordPress.com. Dezautentificare /  Schimbă )

Fotografie Google

Comentezi folosind contul tău Google. Dezautentificare /  Schimbă )

Poză Twitter

Comentezi folosind contul tău Twitter. Dezautentificare /  Schimbă )

Fotografie Facebook

Comentezi folosind contul tău Facebook. Dezautentificare /  Schimbă )

Conectare la %s